- nuobara
- 1 núobara sf. (1), nū́bara (ž.) (1)
1. Gdž, Prng, Rš pavasario kirpimo vilnos; prastos vilnos: Kalėdinės vilnos geros, o kitos tik núobaros J. Pavasarį kerpa moterys núobarą Mšk. Núobara yra trumpa ir negera vilna Skr. Ką iš tokių nū́barų gali išausti? Ll. Šiais metais buvo bloga veislinių avių núobara Kp. Už kalėdinę vilną ji mun grąžino nū́barą Vdk. Ant vailokų tik núobarą pasilikau Kš.
2. CI1146, R237, MŽ, N, [K] pirmojo kirpimo (ėriuko) vilnos vilnos.
3. pl. NdŽ vilnų kuokštai.
◊ núobarą nunérti primušti, prilupti: Parvažiavo girtas, tai galva ne galva – visiem núobarą nunė́rė Srv.
Dictionary of the Lithuanian Language.